Kūno psichoterapija – tai psichoterapijos kryptis, pagrįsta žmogaus vienovės principu, kuri remiasi samprata, kad kūnas ir psichika yra neatskiriami. Ji leidžia tyrinėti vidinę patirtį ir išgyvenimus ne tik per žodžius, bet ir per pojūčius, kvėpavimą, judesį bei prisilietimą – per tai, ką kalba ne tik protas, bet ir kūnas.

Kūnas „prisimena“: jame kaupiasi neišreikštos emocijos, sustabdytos reakcijos ir trauminės patirtys, kurios gali pasireikšti skausmu, įtampa, nuovargiu ar nerimu be aiškios priežasties. Kūno psichoterapija kviečia sugrįžti į kūną kaip gyvą vidinę erdvę – išminties šaltinį, saugantį istorijas, emocijas ir giluminį gyvybingumą.
​
Kūno psichoterapija tai lėta, saugi ir palaipsniui besiskleidžianti kelionė į save – į gilesnį jausmų suvokimą ir jų integraciją į vidinę asmenybės struktūrą.